Žiniasklaida

*/Rugsėjo 16 – 17 dalyvauta Lietuvos moterų konferencijoje „Veikli“
Veikli
 

*/LRT televizija

 

*/Socialinis projektas “Vyrai už moteris”. Esu sužavėta čia pateikta informacija – dalinuosi su jumis.

www.vyraiuzmoteris.lt

 

*/Kauno diena

KaunoDiena

 

*/Publikuota 53-ąjame žurnalo “Investuok” numeryje

Meilę ir finansus atskirianti sutartis
Sakoma, kai nebelieka meilės, o tiksliau – pagarbos vienas kitam, į dienos šviesą išlenda visos blogiausios mūsų savybės. Gal tai ir ne taisyklė, bet tikrai ne išimtis – turbūt kiekvienas atsimintume ne vieną istoriją, kai poros santykius ištikusi krizė pasibaigia turto draskymu ir teismais. Nusprendėme pasidomėti, kokie vedybų sutarties aspektai svarbiausi mums, investuotojams.

Ziniasklaida1
Sprendžiant turto dalybų klausimus sutuoktiniams atstovaujanti ir klientų interesus skyrybų bylose ginanti advokatė Jūratė Kelpšaitė sako, kad vedybų sutartis yra viena geriausių priemonių siekiant apsaugoti abiejų sutuoktinių interesus ne tik skiriantis, bet ir gyvenant santuokoje.
„Per savo praktiką esu dalyvavusi ne vienoje byloje, kai vedybų sutartis būtų padėjusi išvengti skaudžių pasekmių. Kaip teisininkė rekomenduočiau, kad kiekviena nusprendusi tuoktis pora atvyktų pas advokatą ir pasikonsultuotų. Gal tada būtų mažiau klaidų ir nesusipratimų. Pavyzdžiui, atėjęs žmogus guodžiasi, kad 10 metų pragyveno santuokoje, kartu pirktas namas ir žemė užrašyta kito sutuoktinio tėvų vardu ir nebėra ką dalinti skiriantis. Žmonės teiraujasi, kaip gali būti, kad 15 metų gyveno kartu įsigytame būste, bet jis oficialiai priklauso uošvienei, negi sutuoktiniui nieko nepriklauso? Atsakymas – ne, nepriklauso“, – sako J. Kelpšaitė.

Teisinis režimas
Pasak advokatės, vedybų sutartį reikia sudaryti atsakingai, nes ją pakeisti galima tik teismo leidimu. Todėl vedybų sutartį norinčioms sudaryti poroms rekomenduojama kreiptis į teisininkus. Tai yra formali sutartis, kuriai taikomi konkretūs reikalavimai. Sutartis turi būti patvirtinta notaro ir įregistruota Vedybų sutarčių registre. Vedybų sutartis svarbi ne tik sutuoktiniams, bet ir tretiesiems asmenims, nes įregistravus vedybų sutartį Vedybų sutarčių registre ji galioja ir būsimiesiems kreditoriams ar kitoms suinteresuotoms pusėms.
„Sudarydamos sutartį šalys gali pasirinkti teisinį režimą: visiško atskirumo turto teisinį režimą ar visiško bendrumo turto teisinį režimą. Atskirumo režimas numato, kad sutuoktinio įsigytas turtas ar įsipareigojimai priklauso konkrečiam sutuoktiniui, bendrumo – visas turtas ar įsipareigojimai yra bendri. Taip pat galima pasirinkti tarpinį variantą – tam tikrais atvejais ar konkrečiam turtui taikyti turto bendrumo, kitais atvejais – turto atskirumo režimus. Vedybų sutartį galima sudaryti ir iki vedybų, ir jau susituokus. Jeigu sutartis sudaroma iki santuokos, ji įsigalioja nuo santuokos įregistravimo dienos. Todėl, jei santuoka nebus sudaryta, sutartis neturi jokios teisinės galios ir negali sukelti teisinių pasekmių“, – teigia specialistė.
Kiek kainuos sudaryti vedybų sutartį kreipiantis į teisininką, priklauso nuo sutarties sudėtingumo ir teisininko taikomų įkainių. Sutartis turi būti sudaryta rašytine forma ir patvirtinta notaro. Vedybų sutarties tvirtinimo pas notarą kaina yra nuo 150 Lt iki 300 Lt.

Kieno namas?
Tinkamai ir apgalvotai sudaryta vedybų sutartis aiškiai nurodo, ko abiem sutuoktiniams tikėtis santuokoje ir skyrybų atveju.
„Vedybų sutartis ypač rekomenduotina, jei sudaroma antra santuoka, bet yra vaikų iš pirmos santuokos. Galėčiau pateikti vieną gyvenimišką pavyzdį, kaip vyras tuokėsi antrą kartą, o pirmoje santuokoje buvo susilaukęs vaikų. Antroje santuokoje buvo paimta paskola namui statyti, tačiau netrukus vyras mirė. Už kreditą liko atsakinga jo antroji žmona, tačiau į to turto dalį gali pretenduoti ir pirmos santuokos vaikai. Kol paskola negrąžinta, turtas yra banko ir vaikai į šį turtą nepretenduoja, tačiau po trisdešimties metų, kai našlė grąžins paskolą, dalį turto gali reikėti atiduoti buvusio vyro vaikams. Jeigu sutuoktiniai būtų sudarę vedybų sutartį, situacija būtų susiklosčiusi kitaip. Nors vedybų sutartyje negalima spręsti paveldėjimo klausimų, šiuo atveju turto klausimas galėjo būti išspręstas kitaip. Tarkime, jeigu vedybų sutartyje būtų numatyta, kad turtas yra to asmens, kurio vardu jis registruotas, ir turtas būtų registruojamas žmonos vardu. Tuomet už kreditą jie būtų atsakingi abu, bet turtas priklausytų tik vienam iš sutuoktinių, t. y. paveldėtojai negalėtų pretenduoti į šį turtą“, – pataria advokatė.

Puodai – tik raštiškai sutikus
Pasak J. Kelpšaitės, tokių gyvenimiškų pavyzdžių labai daug. Nutinka ir taip, kad sutuoktiniai pasigaili nesudarę vedybų sutarties praėjus vos mėnesiui po vedybų.
„Neseniai konsultavau porą, kai antstolis areštavo žmonos sąskaitą mėnesį po vestuvių, nes dar prieš vedybas jos vyras gavo 1 000 Lt baudą. Jeigu būtų vedybų sutartis, kurioje numatytas turto atskirumo principas, žmona galėtų nunešti vedybų sutartį antstoliui ir jis negalėtų šių pinigų reikalauti iš žmonos. Taip sutuoktinis gali apsisaugoti nuo kito sutuoktinio nuobaudų. Kitas pavyzdys – žmona išperkamosios nuomos būdu nusipirko „Zepter“ puodų rinkinį, kuris kainuoja 5 000 Lt, tačiau vyrui apie tai nepranešė. Žinoma, puodai naudojami šeimos interesams – vyrui gerai valgyti tuose puoduose pagamintą skanų maistą. Tačiau jeigu žmona už puodus nemokės, paskolą turės grąžinti abu sutuoktiniai. Vedybų sutartyje galima numatyti, kad nė vienas sutuoktinis neturi teisės be kito sutuoktinio raštiško sutikimo skolintis pinigų, imti vartojimo kreditų ar įsigyti prekių išperkamosios nuomos būdu. Jeigu vienas iš sutuoktinių nepaisytų šio susitarimo, t. y. neatsiklaustų vyro ar žmonos prieš sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį, jo įsipareigojimai būtų traktuojami kaip asmeninė prievolė ir kitas sutuoktinis nebūtų atsakingas už vyro ar žmonos paskolas ar pirkinius. Šiuo atveju gal vyras būtų nepritaręs tokiam brangiam pirkiniui ir sutuoktiniai būtų nusprendę įsigyti pigesnius puodus“, – pavyzdžiais iliustruoja teisininkė.

Turtas iki santuokos
Ne vieną vedybų sutartį sudariusi ir sutuoktinių turto klausimus nagrinėjusi advokatė J. Kelpšaitė sako, kad dažnai poros patenka į keblią situaciją, kai reikia išspręsti klausimus dėl turto, įsigyto iki santuokos.
„Pavyzdžiui, jeigu vienas iš sutuoktinių įsigijo butą prieš susituokdamas arba paveldėjo jį jau gyvendamas santuokoje ir šiame bute gyveno su sutuoktiniu. Kartu gyvendami jie pakeitė langus, sudėjo grindis, nudažė sienas. Jeigu pora nusprendžia nutraukti santuoką, pagal bendrą principą butas priklauso tai šaliai, kuriai ir priklauso šis turtas. Tačiau kita šalis gali pradėti įrodinėti, kad pagerino turtą, ir jai taip pat galėtų būti priskirta turto dalis. Todėl vedybų sutartyje galima nuspręsti, ar šie pagerinimai liks tai šaliai, kuriai ir priklauso turtas, o gal kitai šaliai galėtų būti išmokėta kompensacija“, – sako advokatė.
Pasak specialistės, vedybų sutartyje negali būti sprendžiami paveldėjimo klausimai, reguliuojamos asmeninės teisės ir pareigos, pavyzdžiui, nepilnamečių vaikų atžvilgiu, lojalumo, moralinės pareigos, negali būti numatytos sankcijos už neištikimybę, negalima apriboti ar suvaržyti disponavimo šeimos turtu. Taip pat būtina žinoti, kad pagal prievoles, susijusias su šeimos interesais, abu sutuoktiniai atsako solidariai, t. y. atsakingi abu, ir to vedybų sutartis negali pakeisti. Dar svarbu, kad vedybų sutartyje negali būti numatoma vaikų gyvenamoji vieta, jeigu pora nuspręs nutraukti santuoką. Tačiau galima numatyti, kas yra šeimos reikmės, pavyzdžiui, išlaidos mokslui ir kiek kuris tėvas joms skirs. Taip pat galima numatyti, kad kiekvienas sutuoktinis rūpinasi savo mokslu, t. y. vyro ar žmonos išsilavinimui skirtos lėšos nebūtų priskiriamos šeimos reikmėms.

Prisiima investavimo riziką
„Kalbant apie vertybinius popierius, tai, ką šalys įsigijo ar kaip lėšas investavo iki santuokos, negali būti sprendžiama vedybų sutartyje, nes tai daro įtaką tretiesiems asmenims, su kuriais buvo sudaryti sandoriai. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos buvo įsigyti vertybiniai popieriai, jiems taikomas įstatyminis teisinis režimas. Jeigu vertybiniai popieriai įgyti po santuokos, jie jau tampa jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y. abu sutuoktiniai prisiima riziką. Šis klausimas buvo ypač aktualus ekonominio pakilimo metu, kai vertybinių popierių kainos kilo ne procentais, o kartais. Tuomet pasitaikydavo, kad sutuoktiniai užstatydavo nekilnojamąjį turtą bankui ir iš pasiskolintų pinigų įsigydavo vertybinių popierių tikėdamiesi užsidirbti. Tačiau atėjus ekonomikos krizei liko ir be vertybinių popierių, ir be namų. Sudarius vedybų sutartį ir pasirinkus turto atskirumo režimą būtų mažiau rizikos disponuojant vertybiniais popieriais – vienas iš sutuoktinių prisiimtų visą riziką. Tuomet kiekvienas sutuoktinis turėtų savo biudžetą – jeigu vieno sutuoktinio turtas už skolas areštuojamas, šeima galėtų gyventi iš kito sutuoktinio pajamų ir turimo turto, nes pagal tokią vedybų sutartį kiekviena šalis savo turtu disponuoja atskirai. Tokia praktika taikoma ir tuomet, jeigu vienas iš sutuoktinių padarė žalą – ji galėtų būti išreikalauta tik iš žalą padariusio vyro ar žmonos“, – sako J. Kelpšaitė.

Saugiklis šeimai
Pasak specialistės, individualią įmonę įsteigusiems sutuoktiniams aktualu, kad vedybų sutartyje galima apibrėžti, jog tik vienas iš sutuoktinių yra atsakingas už įmonės įsipareigojimus. Taip galima apsaugoti šeimos finansus, jeigu prispaudžia skolos, nes jos galėtų būti išieškomos tik iš to sutuoktinio, kurio atsakomybė apibrėžiama vedybų sutartyje.
Investuojantiems asmenims kartais apsimoka sudaryti ir turto bendrumo režimo sutartį, nes taip, nusprendus nutraukti santuoką, būtų pasidalintas sėkmingų investicijų pelnas. Čia galima būtų taikyti ir tarpinį turto pasidalijimo variantą, todėl geriausia, kai kiekviena situacija išanalizuojama individualiai.
Svarbu žinoti, kad vedybų sutarties galiojimas baigiasi nutraukus santuoką arba pradėjus gyventi skyrium, t. y. įteisinus separaciją. Tai nereiškia, kad pora pradėjo gyventi atskirai ir vedybų sutartis nebegalioja. Separacija – teismo nustatytas šeimos statusas.
Pasak specialistės, vedybų sutartis yra saugiklis šeimai: abiem sutuoktiniams ir kartais net vaikams.
/Straipsnio autorė Leontina Zabarauskienė